Where’s My Taco?

Hola,
Sending windy wishes from the south of Texas. The wind was so strong this week that almost blow away our strongest member from the team Mantvydas.

Davis and Madara are enjoying the beach vibes and the smell of the sea.

This week Madara got her first bookgirl car. She convinced a seller to bring the car all the way from San Antonio to Corpus Christi. The distance is more than two hours drive. And Madara’s car is already full of books, cause SM got the package with 1600 kg of books.

Davis and Ausrine are doing an amazing job with finding cool moms, who others them lunch or dinner while they are doing their presentations.

Kristina with Ausrine is practicing their Spanish in the breakfast place. And Ausrine always finishes Kristina’s leftovers.

This week Kristina met with two years old baby who can crawl already!

This Sunday after meeting, the team had a calm walk in Suter Wildlife Refuge park to discuss their next week goals.

Have an amazing week, guys!

Birželio 16

¡HOLA!

Linkėjimai visiems iš saulėtojo, buritais kvepiančio pietinio Teksaso. Kas naujo mūsų paulėlyje? Pagaliau visi turi savo amerikietiškas banko sąskaitas su kortelėmis. Matvydo kortelė turi liūto paveiksliuką, o Aušrinės – jūrą su saulėlydžiu, nes aptarnaujanti moteris banke negalėjo atsiminti vardo, tai vadino ją “ocean” (angliškai vandenynas) 😁

Taip pat, šia savaitę Kristina su Aušrine pakeitė gyvenamajį miestą. Iš Robstown į Kingsville. Buvo smagios kraustynės. Kadangi tarp miestelių reikėjo keliauti 30 min automobiliu, merginos visą savo atsivežtą ir amerikoje užgyventą turtą bandė sutalpinti į nedidelį mašiniuką. Po tokio tetrio žaidimo prireikė 30 min pastangų Aušrinės dviračiui iš mašinos iškraustyti. 😂

Madara šia savaitę dirbo šuniukų apsuptyje. Jai bešnekant su močiute pabėgo šuniukas vardu – Rocky. Ir Madarai kilo įdėja jį pervadinti į Rocket (Raketa). Tai Mantvydas bėgo gaudyti pabėgusio šuns, kol Madara kalbėjo su močiute. Pakalbėjus su močiute Madarai teko ieškoti ir šuniuko, ir Mantvydo! Nepergyvenkit, abu buvo rasti ir saugiai grįžo į namus! 😊

Kristina su Daviu susipažino su vaiku, kuris mėgsta viską ragauti ir kandžioti. Tai aplaižyti ir apkandžioti buvo ne tik broliai, sesuo, mama ir šuo, bet ir Davis, bei Kristinos pavyzdinės knygos. Galiausiai, šeštadienį Kristina taip apžavėjo vieną septynmetį, kad jai bekalbant su jo tėvais, vaikinukas nupiešė jų bendrą portretą ir prisipažino meilėje. 😁 Portreto nuotrauką galite pamatyti galerijoje. Šiai savaitei tiek. Iki kitų susitikimų!

Josè

Labas, LIETUVA

HOW ARE YOU???

Lengviausia mūsų darbe yra užduoti klausimus, šiek tiek sunkiau sulaukti reikiamo atsakymo, o sunkiausia atsakyti į užduotą klausimą. Kalbant apie knygas, mes dažniausiai visus atsakymus žinom, tačiau situacijose, kur ne mama tau užduoda klausimą apie knygas, o keturi šunys, pas kuriuos pats atėjai ir užsidarei vartelius. KAS DABAR??? Atsakymas: kopėčios ir mokyklos direktoriaus namo stogas

Kaip Rytis sako: “Šitą visą vasrarą matau, kaip didelę gyvenimo mokyklą”. Šunys viena iš pamokų. O šiaip mokomės mes čia toli gražu ne tik pardavimo meno ar kaip nuo šuns pabėgti, mokomės susitvarkyti su savimi, mokomės sunkiai dirbti, mokomės būti dėkingais, gyvenimą matyti iš gerosios pusės ir niekada nenuleisti rankų. Ir mokomės taip nuoširdžiai, kad net kai iš tavęs pavogia šaltkrepšį su maistu, tu nenuleidi rankų, pasiveji vagį, o jis gerietis, viską atiduoda tau atgal

Susirinkom visi mes čia su skirtingais likimais, vienas vairuoja mustangą, kiti velnišku greičiu skrieja kaimo keliukais su dviračiais, kitiems socialiniai tinklai padeda kurti bookman įvaizdį, dar kitiems teko kraustytis jau septynis kartus. Nesvarbu, kokius iššūkius ši vasara atneštu kiekvienam iš mūsų, bet visus mus vienija nuostabus įdegis ir tikslas. Galim būti ramūs, kad ir kaip sektųsi, kad ir kokią savo pusę pažintume. Grįžus namo, veidrodyje vienuolika žmonių mato tas pačias nuostabias linijas ant rankų nuo marškinėlių ir ant kojų nuo šortų. Ir taip, pašaliniams tai tik juokingas darbo įdėgis, bet mums tai tobulėjimo ir vienybės simbolis. Vienybės, kuri dabar kiekvienam mūsų reiškia daug, nes kiekienas iš mūsų siekdamas savo tiklsų, esame ne vienas, siekame jų kartu.

Taigi, viską reziumuojant, gyvename mes nesustabdomai. Esame stiprūs, sveiki, laiminingi ir dėkingi. Esame čia ir dabar bei geriame visą patirtį į save, nesvarbu, ji su iššūkiais ar viskas, einasi kaip per sviestą. Tai mūsų vasara, mūsų mėnuo, mūsų savaitė, mūsų diena.

Sunčiam didžiausius linkėjimus mintimis į Lietuvą, stipriai apkabinam ir iki kito sekmadienio.

O messss, varomm DIRBT

Birželio 9

Holá!!

Sugrįžau su naujienomis iš Korpus Kristi!

Visi laikosi puikiai. Tokios ir naujienos.

Žinoma. Juokauju. Gi jums reikia daugiau informacijos ir detalių 🙂

Visi paragavo tikrosios darbo duonos, nudegė saulėje ir sutiko daug draugiškų šeimų ir pamatė teksasiečių gyvenamąją aplinką. Visi dirba legaliai: darbo leidimai sutvarkyti, nesijaudinkit. Ir ponams policininkams pranešta, kas čia šėlioja jų miestų gatvėmis. Pirmamečiai padirbo ir su savo vadovais, kad pamatytų kaip profai atlieka savo darbą, bet turėjo galimybę ir pabūti savarankiškais.

Aušrinė susidūrė su vienu “o jeigu..”, kuriuos praktikavomės prieš vasarą ir mokymų mokykloje: “Mokėmės per base day what if’sus ir buvo vienas toks: ką darytum jei paliktum kuprinę namie. Ir aš gerai pamenu, kad stebėjausi ‘kas galėtų į darbą išeiti be kuprinės? Suprantu pamiršti telefoną ar knygą, bet visą kuprinę!?’ Tai labai juokiausi per savo pirmą pilną darbo dieną, kai Kristinos automobilyje palikau kuprinę. Jau spėjau išmokti į bet kokią kliūtį žiūrėti su šypsena, tai taip ir išėjau į darbą.”

Kadangi Mantvydas dar neturėjo dviračio, vieną vakarą, kad grįžtų namo, teko paprašyti vieno tėčio pavežėti. Nors trijų valandų žygis pėščiomis skamba visai nieko, tačiau pasivažinėti ir su kariniu hameriu be durų turbūt šiek tiek smagiau.

O ir vasariška audra ir šiltas lietus buvo užklupęs ketvirtadienio vakarą. Tačiau joks oras netrukdo toliau dirbti, lietus net visai gera atgaiva po tirpimo saulėje.

Sekmadienis šiek tiek lėtesnis nei įprastos darbo dienos, bet vis tiek reikia sutvarkyti daug reikalų: apsipirkti, susitvarkyti, susirasti transporto priemones, jei nepavyko to padaryti per praėjusią savaitę ar susirasti naują šeimą pas kurią gyventi.

O tai ir diena kai visa komanda susitinka drauge. Suisirinkime aptariama visa savaitė, dalinamasi įspūdžiais. Pavyzdžiui, kokius šunis sutiko, kokius juokelius išgirdo (ar žinote kaip vadinasi meksikietis, kuris praganė savo mašiną? – Carlos (angl. car – mašina, loss – praradimas) ar kokias fainas šeimas teko sutikti. Taip pat nariai sužino ir aptaria daugiau būdų, kaip turėti gerą vasarą ir kaip geriau organizuoti savo darbą. Na, o po to lekia pavalgyti amerikietiško maisto.

Madara ir Emilija sekmadienį ryte apsilankė amerikietiškoje bažnyčioje, kuri išties skiriasi nuo tradicinės europietiškos. Dainos, tiesioginė pastoriaus transliacija iš kitos bažnyčios, motvuojančios istorijos ir labai draugiška ir šilta bendruomenė. Pirmą kartą apsilankantys yra labai laukiami, visi su jais lekia pasisveikinti, o už pirmą apsilankymą dar ir gaunama dovanų. Ten jos sutiko naują šeimą pas kurią apsistos kuriam laikui. Davis ir Mantvydas aplankė net daugiau bažnyčių. Gi reikia pasikultūrinti.

Pirmi sekamdieniai gal ne tokie linksmi, bet kai įsivažiuosim į ritmą ir būsim susitvarkę svarbiausius reikalus galėsime nuveikti kažką linksmesnio. Dabar svarbiausia pailsėti ir pasiruošti naujai savaitei: nusistatyti savo tikslus, pozityviai nusiteikti ir eiti į trasą.

Ispanų pamokėlė! Kad po vasaros galėtumėte sužinoti visas naujienas ir visus įspūdžius iš pirmų lūpų galite paklausti – Como fue tu verano? (Kaip praėjo tavo vasara?)

-José

Labas!

Pirma pilna darbo savaitė baigta! Kaip mes jaučiames? Puikiai!

Visi turėjome iššūkių – kas dar nepasveiko nuo peršalimo, o ką užpuolė šuo. Bet viskas gerai, juk dėl to ir sakome, jog dirbame ne karo lauke, reikia ir pasilinksminti! Iššūkiai daro mūsu dienas netokias nuobodžias!

Nekarta šia savaitę mūsų komandos vardai puikavosi geriausiujų sarašuose kuo galime pasigirti. Neveltui daug dirbome, neveltui stengėmės! Beveik visų komandos narių kišenėse dabar guli sėkmės moneta kuri beveik garantuoja jog turėsime žiauriai gera vasara!

Po ilgos darbo savaitės ir vėl sekmadienis! Visa komanda susirinkome Pokatelo mieste, išgirdome naujų patarimų ir pamokų. O tada juk reikia ir pasilinksminti! Pasveikinome komandos narę Robertą su 20-uoju gimtadieniu! Aplankėme Pokatelo zoologijos soda, sutikome meškų, Amerikos simbolį erelį ir kas labiausiai mus nustebino tai matyti varnas aptvare. Mums tai varna eilinis paukštis, o čia zoologijos sode narve.

Pasilinksminome, atsipalaidavome, pašokome, sielos atsigavo, liko pasiruošti ateinančiai darbo savaitei ir pailsėti!

Linkėjimai iš Amerikos! Iki

2019 metų vasara prasideda!!

Ir pagaliau atėjo diena kai ,,Davai Book Žmogus” įsiveržia į Sales School’o teritoriją. Prieš akis atsiveria kliūčių ruožų platybės ir emocinio pasiruošimo vandenynai. Knygomis, segtuvais, bookbag’ais ir ID apsiginklavę jaunuoliai stoja į kovą. 6.59. Laikas, kai prasideda kova dėl šalto dušo ir vietos prie pusryčių stalo. Kiekviena diena tampa vis sunkesnė ir sunkesnė. Kojos linksta, saulė svilina odą, prakaitas teka upeliais, o kartojamas pardavimų tekstas vis sapnuojasi naktimis. Su kiekviena diena artėja ir didžiausias iššūkis, pirmos durys ir jaudulys. Galbūt ne iš baimės taip kojos dreba ir širdis daužosi, o iš džiaugsmo. Pagaliau ateis ta diena, kai galėsim užvaldyti savo darbo vietos apylinkes ir įsivyrauti kaip karaliai. Ne paslaptis, kad važiuojame ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Dėl tų, kurie mus palaiko, kurie stumia į priekį ir tiki. Dėl tų žmonių ar galbūt gyvenimiškų dalykų, kurie mums teikia didžios stiprybės. Kad ir koks ilgas ir sunkus vasaros kelias bus, mes pažadame sau ir kitiems kuo daugiau dirbti, nors ir prakaitas graužtų akis, kuo greičiauu judėti, nors ir balsas galvoje liepa prisėst ant šaligatvio ir apie nieką negalvoti. Mes, ,,Davai Book Žmogus” komanda, siekdami kiekvienas savo tikslų atskirai ir visi kartu, aukštai iškėlę galvas Floridos valstijoje žygiuojame per gatves ir į šeimas atnešdami edukacinių naujovių vėjus.

Hey, how are you?

Nuo ketvirtadienio pradėjo kalbinti Tomas (mūsų SM) mamas. Ši savaitė buvo Tomo. Ir skaičiai kalba patys už save, jis mūsų orgo žmogus daugiausiai kartų paminėtas Europe 1 ( taip vadinam reitingus). Bet kad ir kaip Tomui sektųsi su skaičiais iššūkių kilo su transporto priemone. Kiek teko girdėt kažkas su radiatoriais. Bet kam tie radiatoriai, kai lauke karšta 😀 O jei rimtai, tai viskas su tais radiatoriais, mašina – važiuoja, o pamokos visos išmoktos 🙂

Taigi, šią savaitę buvo visko, sutikom draugiškų ir nedraugiškų mamų, tėčių ir šunų. Nuo nedraugiškų mamų ir tėčių nepavyksta niekur pabėgti, bet jie mums formuoja tvirtesnį charakterį, o štai nuo šunų yra pabėgimo išeičių pvz lipt ant namo stogo 😀 Vieniems iššūkiai su mašinom, kitiems su lietum, vieni turi greita startą, kiti lėtesnį, bet kad ir kaip bebūtų ŠIANDIEN FORMUOJAM savo TVIRTĄ CHARAKTERĮ.

Taigi, šią savaitę tiek, susirašysime kitą sekmadienį 🙂

O mes šiandien gerai išsimiegam ir varom DIRBTI 😀

Užuolaida

Vasara įsivažiuoja ☀️

Prabėgo antroji mūsų savaitė Amerikoje ir pirmoji pilna darbo savaitė knygų lauke (angl. Bookfield). Karingai nusiteikę užbaigėme savaitę, o stipriausi knygų kovos lauke šįkart pasirodė Tomas – su didžiausiu pabeldimų į duris skaičiumi, Domantas – su daugiausia knygų demonstracijų ir Vilius – su daugiausia prisėdimų su šeimomis per visą šią savaitę. Tačiau apdovanoti likome visi iki vieno – kiekvienas iš mūsų gavome po Success Coin’ą (šis apdovanojimas reiškia, kad kiekvienas iš mūsų per savaitę vidutiniškai padarė po 30 demonstracijų skirtingoms šeimoms)! Ir būtent jį visi vertiname kone labiausiai, mat Success Coin’as reiškia ne vien demonstracijas, bet ir suformuotus teisingus įpročius, garantuojančius sėkmingą vasarą. Ko gero esame viena iš nedaugelio komandų, kurios absoliutus narių skaičius gavo po šį žetoną. Esame teisingame kelyje ir tuo džiaugiamės. Mumis galite pasidžiaugti ir jūs 🙂

Birželio 5

Sveiki, sveiki, sveiki! 🙂

Iš Nešvilio oro uosto su jumis kalba reporteris José (Hosė). Nuostabioji komanda Where’s My Taco? (Kur mano taco?) pabaigę pardavimų mokyklą yra pakeliui į saulėtajį Teksasą. Žinoma, šį būdvardį dažniausiai pasiglemžia Kalifornija, bet patikėkite manimi, Teksase mums netrūks saulės.

Nušilę, dirbę nuo 7h ryto iki 23h vakaro keturias dienas, neturėdami nei minutėlės poilsiui, jie jaučiasi pasiruošę sutikti visas Teksaso mamas ir papirkti jas savo charizma. Pardavimų mokykloje juos motyvavo ne tik Dan Moore, Southwestern Advantage prezidentas, bet ir kiti kalbėtojai, kurie anksčiau taip pat pardavinėjo knygas, ir dalinosi savo patirtimi ir patarimais su pirmamečiais. O kad pirmamečiai stengtųsi dar labiau, išmoktų ir pasipraktikuotų prieš vasarą kuo daugiau, kad sutikę Ponią Džouns būtų pasiruošę, kiekvieną dieną jie turėjo varžybas. Bet koks prizas jų laukė, įveikus kitus savo komandoje? Ogi nemokama vakarienė. Tai tikrai kažkas, dėl ko verta pasistengti ;). Galiu pranešti, kad visus vakarus laimėjo labiausiai visada išalkęs Mantvydas! Gera pradžia – pusė darbo.

Komandos lyderė Kristina antradienio rytą nustebino visus komandos narius – jis suorganizavo pusryčius su kompanijos prezidentu Dan Moore. Malonus siurprizas, ypač kai viešbučio fojė turi būti 7:04, o atsikėlei 6:59. Na, o kompanijos prezidentas nusivežė mus į vietinę kavinę, kur visi galėjo pasimėgauti tikru amerikietišku maistu ir amerikietiškomis porcijomis. Ten teko paragauti ne tik maisto, bet ir pamatyti kasdienį amerikiečių gyvenimą. Nuolatinius kavinės lankytojus, draugišką policijos pareigūną, valgantį pusryčius ir pakeliui į darbą. O aptarnavimas! Maloni padavėja padėjo išsirinkti maisto nieko nenutuokiantiems europiečiams.Patvirtiname, kad amerikiečių maistas skanus ir mes suprantame, kodėl daugelis iš jų turi šiek tiek viršsvorio.

Vakar vakare pirmamečiai taip pat sužinojo su kuo iš vadovų gyvens šią vasarą.

Visi šiek tiek prisibijo, šiek tiek nekantrauja, bet visi turi didelius tikslus ir yra pasiryžę pabaigti vasarą ir įveikti visas problemas, kurias sutiks pakeliui.

P. S. Beje, nenustebkite, jei grįžę komandos nariai pradės kalbėti su jumis ispaniškai. Tačiau tai puiki proga ir jums pradėti mokytis kažko naujo. Pradėkime pamažu, nuo paprasčiausio pasisveikinimo – ¡Holá!

Susirašysim sekmadienį!

-José

Sveiki!

Doorasell komanda sveikinasi su jumis po pirmos nuostabios savaitės!

Viskas prasidėjo kai penktadienio vakarą (05/31) mūsų lėktuvas nusileido Nashvill’io oro uoste. Atvykome į sales school’a! 4 dienas nuoširdžiai ir daug mokėmės, formavome įpročius rytais 6:59 šokti iš lovos ir kovoti dėl eilės greičiau į šaltą dušą ir tada prie pusryčių stalo. Dienos metu daug mokėmės, praktikavomes ir dalinomės patarimais, bei patirtimis! 22:59 jau šviesos išjungtos ir ilsimės prieš kitą darbingą dieną!

Laikas Nashvill’yje prabėgo tikrai greitai ir jau naktį iš birželio 4 į birželio 5 mes jau buvome pakeliui į Idaho ir Utah. Visi 10 komandos vaikinų – Jurgis, Povilas, Ignas A., Šarūnas, Kristijonas, Kostas, Edvinas, Ignas P., Jonas ir Rytis įsikūrė Idaho valstijoje, o komandos merginos Monika ir Roberta įsikūrė Utah valstijoje.

Pirmą dieną laukė nemažai darbelių atvykus į savo teritorija, tai išsiimti leidimus, nuvykti į policijos departamentą ir kitų darbelių. Visi atvyke jau turėjome vietinę šeimą, pas kurią apsistojome, argi ne puiku iškart būti priimtiems šiltai ir svetingai į bendruomenę! O žinote kas smagiausia? Kad visi spėjome bent valandą laiko apšilti kojas ir palakstyti nuo durų prie durų! Buvo puiki praktika prieš pilną darbo dieną!

Pirmą darbo savaitę formavome gerus įpročius, pažindinomes su amerikietiška kultūra ir vietinę bendruomenę. Turėjome nemažai nuotykiu ir daug smagių istorijų kuriomis jau spėjome pasidalinti šiandien mūsų pirmame sekmadieniniame susitikime! Susitikimo metu netrūko juoko, smagių istorijų, bet taip pat ir pamokymu, gerų patarimų ir motyvuojančių žodžių!

Užsimotyvavome ateinančia savaitei, sočiai pavalgėme ir atsisveikinome iki kito susitikimo už savaitės!

Siunčiame linkėjimus visiems skaitantiems!