Seniai be susirašėm. Septinta ir aštunta savaitės praskriejo be galo greitai. Kiekvieną dieną mes turim be galo daug nuotykių ir pamokų. Atrodo iš pirmo žvilgsnio, dirbam paprastą darbą, tiesiog beldžiam į duris ir judam nuo durų prie durų. Bet kaip ir visi paprasti dalykai pasaulyje, taip ir šitas išmoko daugiausiai. Šią savaitę mūsų komandos fokusas grįžti prie paprasčiausių dalykų. Savo darbe kiekvieną dieną jaustis kaip pirmą dieną.
ALABAMA vienija devynis knygų žmones. Beldžiam beldžiam beldžiam. Tikriausiai, jei mus visus devynis pastatytų prie vieno medžio ir visus pabeldimus nukreiptume į vieną tašką pramuštume skylę O per tuos beldimus nutinka visko, vienam dovanoja dviratį, kitus maitina, trečias dirba šešioliką valandų. Ant ketvirto pečio nutupia paukštis. Pentas gavo pasiūlymą pasiimti namo kates. Kitas važinėjo su meksikiečiu, kuris jam padėjo surasti klientus. Kitam katė įkando. Dar vienas susirado šoferį, kuris pervežė per kalną. Kitas kalbėjo su tėčiu, kuris moko vaikus namie. Ir pasirinko pradėti vaikus mokyti lotynų ir graikų, tik viena problemėlė jis pats nemoka kalbų.
Kiekvieną dieną sutinkam belages įdomių žmonių, iš kurių galime pasimokyti. Kiekvienas pokalbis mus artina prie tikslo, kiekvienas pabeldimas veda į priekį. Esame dėkingi, kad esame čia ir galime mėgautis momentu.
Beje beje, spetintą savaitę RYTIS tapo SM – tai reiškia pasirašė sutartį važiuoti antrais metais. Aštuntą savaitę Birutė.
Ir beje beje beje, Miroslavas sukūrė video apie mūsų komandos atvykimą į Ameriką įvertinkite
O mes jus visus apkabiname, varome keltis tikslus, miegoti ir pradedame nuostabią DEVINTĄ savaitęęę. Mylim ir širdelėj nešiojam
Pas mus jau pasibaigė penkta savaitė. Laikas skrieja nesustabdomai, kaip ir mes skriejam kiekvieną dieną nuo mamos iki mamos. Vienas protingas žmogus Veiko Tell, ruošiantis vasarai pasakė, kad pardavinėti knygas yra lengva, visus iššūkius kelia tik judėjimas nuo durų prie durų. Būten šitose trumpose kelionėse mes išmokstam daugiausiai. Ir žinot, tikriausiai mums visiems gyvenant savo studentiškus gyvenimus Lietuvoje atrodė labai lengva susikalbėti su savimi. Tačiau būdami čia, savo darbo dieną mes pardavinėjam ne tik mamoms knygas, nejusdami per kiekvieną kelionę nuo durų prie durų mes vėl ir vėl iš naujo pardavinėjam sau šitą darbą, šitą programą. Per šiandienos susitikimą mokėmės, kad ieškant šeimose poreikio knygoms turim užduoti keturių lygių klausimus. Tai nebijokim ir sau prieš darbo dieną užduoti ne tik pirmo ir antro lygio klausimus, bet šeštą savaitę pakapstykim giliau, savyje su trečio ir ketvirto lygio klausimais ir suraskim šitiem klausimams atsakymus, nes tik mokėdami SAU parduoti savo darbą, galim jaustis užtrikrinti. Ir nebijokim pripažinti savo tikslų, kurie kartais mus gąsdina, nes tik jų pripažinimas padeda nesatabdomai judėti į priekį.Viskas kuo tiki yra įmanoma.
Šiandien galim didžiuotis, kiek daug mes patobulėjimo ir išmokom. Šiandien yra diena, kai kiekvienas iš mūsų devynių, galim labai puikiai įvertinti, kad nuo birželio pradžios nuėjome ilgą, iššūkių pilną kelionę, bet mes tai jau padarėm, tai reiškia visas likęs laikas jaudina dar labiau, nes viskas lengvėja, nes mes tampam stipresni. Prisiminkim, savo pirmą pabeldimą į duris ir paskutinį. Yra skirtumas? Manau didžiulis
O kas šiaip įvyko per 280800 minutes vidutiniškai per savaitę praleistas darbe? Įvyko daug. Vienas iš mūsų penkias dienas iš šešių dirbo su apsaugą, bookmaną vis lydėjo policija. Kitas pajautė, koks mažas pasaulis yra, nes sutiko iš Vilniaus kilusį žmogų. Kito neįsileido į namus, nes lauke buvau per daug karšta. Pro kitą važiavo namas. Dar kitam žmonės siūlė parsivežti krabą namo, bet žmogus, kadangi bookmanas iš prigimties pasirinko ne gyvą krabą, o Bibliją. Visi atšventėm liepos ketvirtą – Amerikos nepriklausomybės šventę, čia žmonės nepriklausomybę švenčia su fejeverkais ir šaudidami iš šautuvų į dangų.
Tiesiogine ta žodžio prasme, penkta savaitė praėjo su trenksmu. Prasideda šeštoji, mes varom dirbt.
Laikas skrieja, net nesitiki, kad jau ketvirtą kartą tariam “labas” Lietuvai iš Amerikos. Ketvirtą savo “LABAS” tariam iš skirtingų Alabamos vietų, sveikinames su Kaunu, Vilniumi, Marijampole, Kėdainiais. Už kiekvieno mūsų “LABAS” slypi daug iššūkių, džiaugsmo, pamokų, juoko, kiekvieną savo “LABAS” visi mes tariam iš gyvenimą keičiančios kelionės. Kelionės į save, į savo tikslus.
Ketvirtą savaitę buvo visko. Alabamoje gyvena devyni skirtingi likimai. Vienas darbe susirado šeimą, pas kurią gyvens. Antras sutiko žmogų, dirbusi slaptu vasltybės tarnautoju, kuris negali pasakoti apie savo darbą. Jei papasakotų turėtų nužudyti. Trečias bendravo su skalbimo mašinų “perikūpu” (vaizduotės lavinimui, jo kiemas buvo pilnas skalbimo mašinų). Trečiasis taip pat jaučia didelį pavydą, nes žmonės nesupranta, kaip nuo durų prie durų vaikštantis ir edukacines sistemas pardavinėjantis žmogus gali vairuoti Mustangą. Ketvirtas gavo specialiai jam adresuotą raštišką prašymą nesibelsti. Kitas darbe prausiasi, nes neišvengė šunų išmatų. Vieni iš mūsų kovoja su amerikietiškais “marozais” kiti bando palaužti amerikietiškus turtuolius. Per dieną mes beldžiam, beldžiam, beldžiam, beldžiam ir pribeldžiam daug skirtingų situacijų, kurios mus įkvepia, pamoko ir neleidžia sustoti. Po kiekvienų durų tampame vis stipresni, vis labiau dėkingi dar drąsesni ir atkaklesni.
Iki kito sekamdienio
Apkabinam
LABAS KRABAS (kaip pasakytų Tomas),
O iš tikrųjų tai buvo pirmadienis, labai graži vieta, dešinėje miškelis, kairėje upė, saulėlydis. Karolis važiavo ir mėgavosi akimirka. Tik važiuojant nuo kalniuko suprato, kad dviratis nestabdo. Kadangi, Karolis ruošėsi labai rimtai vasarai, jis žino, kad jei ištinka problema yra formulė, kaip ją spręsti – penki žingsniai. Pirmiausiai pripažini problemą ir suprasti, iš kur ji kyla – dviratis nestoja, sugedo stabdžiai. Trečias žingsnis – suvokti savo pasirinkimus/galimybes. Tai Karolio pasirinkimai buvo krūmai arba gyvenamas namas. Ketvirtas žingsnis – išsirikti geriausią pasirinkimą/galimybę. Karolis pasirinko krūmus, nes ką gali žinoti, gal name gyvena prospektai (šeima) ir įvažiuodamas į namą išgąsdins ir jis praras galimybę parodyti knygas. Penktas žingsnis – kaip problemą likviduoti, kad nepasikartotų – susitvarkyti stabdžius.
Tikriausiai, galvojat, kad apsiskaičiavau ir netyčia praleidau antrą žingsnį. Deja, ne. Tą nuostabų vakarą Karoliui gal tik ir pritrūko to antro žingsnio “kaip aš jaučiuosi”, kad išvengti problemos. Nes antrą žingsnį Karolis prisiminė tik įvažiavus į krūmus ir daiktam išsibarsčius šimto metrų spinduliu. Tada jis jautėsi dėkingas, kad taip lengvai atsipirko, rankos vietoj, kojos vietoj, daiktai surinkti. Ir nesijaudinkit, viskas baigėsi gerai, galbūt tik prastai pasirinko Karolis tuos krūmus, nes name gyveno visai ne prospektai ir plius dar nepasižymintis draugiškumu žmonės. Jie sutiko pavežti tik Karolio dviratį, bet Southwesterno knygnešiai visad randa išeitį Paprašė Karolis nedraugiško vyro, kad policiją jam iškviestų ir grįžo namo su pareigūnais. Istorijos moralas: net ir mažiausi žingsneliai/ detalės yra svarbios.
Kadangi esam mes knygnešiai, visad visur turim įžvelgti mes gerąją pusę, tai: Jėzus vaikšto ant vandens, Karolis plaukia ant asfalto.
TAIGI TREČIA SAVAITĖ PASIBAIGĖ.
Vieni plaukė asfaltu, kitiem mašinos prietaisų skydelis žaižaravo kaip diskotekoj, vieni pergyveno dėl purvinos mašinos, kiti dėl purvinų kedų. Vieni keičia viešbučius, kiti keičia dviračius kaip kojnes. Visi mes skirtingi, bet visi mes vienuolika dirbam dėl vieno tikslo, kad ši vasara būtų geriausia gyvenime.
Mūsų diena darbe lyg amerikietiški kalneliai, staigiai kylam į viršų sutikus draugišką mamą ir taip pat staigiai leidžiamės žemyn. Darom klaidas ir mokomės iš jų, tobulėjam, šypsomės, juokiamės ir verkiam. Ši vasara yra pilna visokiausių pamokų ir atradimų. O geriausias dalykas, kad bet kokiu atveju po šios vasaros mes grįšim tvirtesni, ramesni, tobulesni. Bet kokiu atveju grįšim kaip be galo stipri komanda, kuri sugebėjo išgyventi visokiausius iššūkius. Mes grįšim. Bet žinot, ką Apie dalykus, kurie ar taip, ar taip įvyks, net neapsimoka galvoti. Varoooommm mess mėgautis šiandiena
IKI kito nuostabaus ir nepakartojamo sekamadienio. Mylim ir apkabinam
Nuo ketvirtadienio pradėjo kalbinti Tomas (mūsų SM) mamas. Ši savaitė buvo Tomo. Ir skaičiai kalba patys už save, jis mūsų orgo žmogus daugiausiai kartų paminėtas Europe 1 ( taip vadinam reitingus). Bet kad ir kaip Tomui sektųsi su skaičiais iššūkių kilo su transporto priemone. Kiek teko girdėt kažkas su radiatoriais. Bet kam tie radiatoriai, kai lauke karšta 😀 O jei rimtai, tai viskas su tais radiatoriais, mašina – važiuoja, o pamokos visos išmoktos 🙂
Taigi, šią savaitę buvo visko, sutikom draugiškų ir nedraugiškų mamų, tėčių ir šunų. Nuo nedraugiškų mamų ir tėčių nepavyksta niekur pabėgti, bet jie mums formuoja tvirtesnį charakterį, o štai nuo šunų yra pabėgimo išeičių pvz lipt ant namo stogo 😀 Vieniems iššūkiai su mašinom, kitiems su lietum, vieni turi greita startą, kiti lėtesnį, bet kad ir kaip bebūtų ŠIANDIEN FORMUOJAM savo TVIRTĄ CHARAKTERĮ.
Taigi, šią savaitę tiek, susirašysime kitą sekmadienį 🙂
O mes šiandien gerai išsimiegam ir varom DIRBTI 😀
Užuolaida
😀 Dar saleschoole Sale school Alabamiškos dvasios gaudymas Apdovanojimai Gera būti bookman
Šie žodžiai mus lydės kiekvieną dieną apie 70 kartų, beldžiantis į vis kitas pamokančias, verčiančias tobulėti ir atsakančias į klausimus DURIS Alabamoje Šis pirmas sakinys vienija 12 skirtingų, bet vieno tikslo siekiančių ir viename vaidinime vaidinančių žmonių:
My name is Dominykas, I’m college student from Europe. Prisistatys mūsų OL (Organizacijos lyderis) Dominykas. Būtent šis žmogus vienija mus visus ir veda į priekį. Mūsų spektaklio režisierius.
My name is Tomas, I’m college student from Europe. Šypsosis mamai vienas iš mūsų SM – Tomas. Jis mūsų spektaklyje pasirinko atlikti – bobos vaidmenį. Tik supraskit teisingai, mūsų spektaklyje boba neburba, ji išklauso ir kaip močiutė parodo tinkamą kryptį ir pasirūpina, kad kiekvienas turėtų tvarkingus knygų pavyzdžius.
My name is Marius, I’m college student from Europe. Pratęs antrasis mūsų SM – Marius. Tėvai, nebijokit, per vasarą Jūsų vaikai bus sveiki, nes Marius pasirinko daktaro rolę. Žinant, kad Marius į savo darbą žiūri labai atsakingai, aišku, kad vaistai bus atrasti tiek fiziniams negalavimams, tiek vidiniams pasimetimams. O ir gydymo vietos bus netradicinės, o malonios, nes laisvalaikiu mūsų daktaras sekmadienius organizuoja.
My name is Sigita, I’m college student from Europe. Prisitatys pirmametė Sigita. Ji pas mus vaidins velnią. Tik vėl nesupraskit klaidingai, ne tą piktąjį, bet velnią, kuris visus pristato į newspaperį ir geruoju velnio balsu vis primena, apie mūsų komandos standartus.
My name is Birutė, I’m college student from Europe. Pratęs antroji komandos mergina – Birutė, vaidinanti vieną svarbiausių techninių priemonių spektaklyje – užuolaida. Ir dabar aš praskleidžiu Jums užuolaidą, leidžiu pasižiūrėti pro plyšelį į komandos užkulsius, nes esu atsakinga už blogą.
My name is Rytis, I’m college student from Europe. Šypsosis spektaklio peliukas Rytis. Žinokit, žmonės, šis peliukas ne laidus griaužia, o dirba visos komandos vyriausiuoju buhalteriu. Nepraslys pro suvalkietiško peliuko akis nei vienas nepadarytas pavedimas.
My name is Povilas, I’m college student from Europe. Prisistatys pirmametis – Povilas, vaidinantis viščiuką. Viščiukas pas mus ne broileris ir ne bailus, pas mus jis draugauja su kiškiais ir profesionaliai konsultuoja visus dėl iškilusių neaiškumų su programėlėm.
My name is Miroslavas, I’m college student from Europe. Pratęs raudonu švarku ir baltom kelnėm išsipustęs pirmametis. Jūs manot, čia ne rolė? Mes puikiai suprantam, kaip jūs jaučiatės, nes esame jūsų pusėje ir kai jis pristatė savo vaidmenį jautėmės taip pat pasimetę. Tačiau paskui, kai paaiškino plačiau, mums labai patiko idėja, kad kažkas užsiims mūsų komandos vizualu. Taigi, Miroslavas su raudonu švarku ir baltom kelnėm kuria visą komandos marketingą.
My name is Linas, I’m college student from Europe. Nusišypsos mūsų princas arba pirmametis Linas. Kaip ir daugelis mūsų personažų, taip ir princas ne tradicinis, ne ant balto žirgo pas princeses jis joja, o sporto užsiėmimus sekmadieniams dėlioja.
My name is Karolis, I’m college student from Europe. “Koks spektaklis be princesės?” – juoksis pirmametis Karolis. Na, o princesė spektaklyje, ne iš kelmo spirta, ne blokšte ji princo laukia, o gimtadieninius vakarėlius su daug garso ir šviesų organizuoja.
My name is Ignas, I’m college student from Europe. Šypsosis mūsų spektaklio gražuolė arba pirmametis Ignas. Spektaklyje visi nori būti būti gražuolės draugais, nes be to, kad gražuolė jis dar ir užkandžiais apsirūpinęs ir aprūpina visus.
My name is Lukas, I’m college student from Europe. Išrėks pirmametis Lukas. Ne žmogus jis, jis garsiakalbis. Uždegantis kiekviename ugnelę su skanduotėm.
Taigi, visi mes 12 žmonių skirtingi, bet pasirašę po vienu tikslu, šiandien pakuojamės, šukuojamės ir ruošiamės ryt kilti.
Skrendam mes ne tik į Ameriką, skrendam mes į geriausią 2019 vasarą, kur klysim, mokysimės iš savo klaidų, juoksimės, nesiskųsim, o mėgausimės nepakartojamis akimirkomis.
Visuomet Jūsų ir dėl Jūsų
O dabar p* tas blogas, varom mes pakuotis daiktų ir dirbt
SW Lithuania 